
pieš. Medžionis Saulius
„— Išparduodu savo dėvėtų rūbų kolekciją!“
pieš. Medžionis Saulius
„— Išparduodu savo dėvėtų rūbų kolekciją!“
Visą gyvenimą ari kaip arklys, kad nenudvėsti kaip kokia kiaulė…
Nesvarbu ką kiaulė padarytų, vis vien tai bus kiauliškas poelgis.
Blondinė atėjo į vaistinę ir paprašė kokį nors rektalinį dezodorantą. Šiek tiek sumišęs vaistininkas paaiškina jai, kad TOKIO dezodoranto jie neturi ir niekada tokio net neturėjo.
— Kaip tai — niekada nebuvo? — pasipiktino blondinė. — Kaipsyk praeitą savaitę aš neplanuotai nusipirkau pas jus vieną tokį mažą flakonėlį, jis man labai patiko — ir aš norėčiau įsigyti daugiau!
— Labai gaila, — neatlyžta vaistininkas, — bet mes nieko net panašaus neturime.
— Bet aš jį nusipirkau būtent pas jus! — nenusileidžia blondinė.
— Na, aš net nežinau. — sutrikęs pralemena vaistininkas. — Gal jūs, netyčia, dar turite tą buteliuką?
— Taip, — atkerta blondinė, — žinoma aš jį dar turiu, — netrukus aš jums jį atnešiu parodyti!
Po kurio laiko ji sugrįžta ir, nugalėtojos povyza, įteikia vaistininkui dezodoranto flakonėlį:
— Štai — pasigrožėkit!!!
Suirzęs vaistininkas apverčia flakonėlį dugnu į viršų ir perskaito informacinį užrašą:
„Norėdami papurkšti paspauskite apačioje.“
pieš. Beresniovas Vladimiras
„Į šiltą, sočią ateitį!“
Vieną generolą paguldė į karo medicinos centro ligoninės palatą, kur jis turėjo ten prabūti maždaug savaitę laiko. Nuo pat pirmos dienos jį ėmė erzinti praktiškai viskas aplink: tai, kad jis paguldytas ne atskiroje patalpoje, o į bendrą 6 lovų palatą, tai, kad maistas buvo arba šaltas, arba toks, kad jo apskritai nebuvo galima įkąsti, tai, kad kiti pacientai triukšmavo ir pan. Trumpai tariant — jis visus užkniso juodai.
Trečią savo viešnagės ligoninėje dieną į palatą atitipena seselė ir sako:
— Reikalinga išmatuoti jūsų rektalinę temperatūrą, pone generole.
Nors ir burbėdamas, vis tik generolas atsiklaupia keturpėsčias, kad seselė galėtų įkišti termometrą. Atlikusi tai, seselė išeidama pareiškia:
— Prašom, tik nekrutėkite, aš grįšiu po 5 minučių.
Ir išeina. Tik po geros valandos į palatą ateina jau visai kita seselė, kuri mato generolą pikantiškoje pozoje. Ji nustebusi klausia:
— Kas čia vyksta?
Generolas niurzgia:
— Ar jūs niekada nematėte, kaip matuojama temperatūra?
— Žinoma, kad aš mačiau, pone generole, bet tai daroma rektaliniu termometru, o ne ramunėle.
— Kartais tenka tik apgailestauti, kad tavo draugas nebuvo didelė kiaulė, — dūsavo išbadėjęs Mikė Pūkuotukas, kepdamas Paršelį ant laužo.
KAS BAISESNIO? Kuo šiandien žurnaliūgos mus pagąsdins?