Demokratija — sakyk, ką galvoji, komunizmas – galvok, ką sakai.
Demokratija — sakyk, ką galvoji, komunizmas – galvok, ką sakai.
Medžiotojas kartu su šunimi pasiklydo miške. Tris dienas klaidžiojo, išalko, o šautuvas išmirko — liūtis nepaliaujamai merkė. Uždrožė jis savo šuniui šautuvo buože per makaulę, išmėsinėjo ir sušveitė.
Žvelgdamas į kaulų krūvą medžiotojas gailiai ištarė:
— Nenuskilo Mopsui, sočiai dabar prisirytų.
Iššokęs su parašiutu aš pagaliau supratau, iš kurios vietos išsiskiria adrenalinas…
– Aš ne liežuvį Jums rodau, – tai mano kepenys po švenčių styro.
— Kodėl Senelis Šaltis visada linksmas?
— Todėl, kad jis žino, kur gyvena blogos mergaitės.
Ryte, siaubingai pagiringas, Senis Šaltis atsimerkia ir mato apipešiotą bei aplamdytą Snieguolę.
— Kas tau atsitiko, Snieguole?
— Tu vakar pasakei: „Vaikinai, aš su dovana pas jus atėjau.“ Ir apie kokią dovaną, tavo manymu, jie pagalvojo?
Vaikystė baigiasi tuomet, kai norisi, kad norus išpildytų ne Senis Šaltis, o Snieguolė.
Nauji metai praėjo, o nuosėdos liko…
Mano tėvai ilgai galvojo, ką padėti po eglute. Galiausiai jie atsigulė patys. Taip ir atsirado mano broliukas.
Iki Naujųjų metų planavau numesti 10 kilogramų. Liko tik 15.