#0014 Karantinopolis

Slinko penktoji saviizoliacijos diena. Kambaryje stovi vyras, sutelkęs visą savo dėmesį jis žiūri pro langą. Prie jo prieina žmona ir taria:
— Tu jau dvi valandas be perstojo spoksai pro tą langą! Geriau imtum ir padėtum man sudėlioti grikius į lentynas!
— Atšok nuo manęs, moterie! Ar nematai, kad aš išėjau pasivaikščioti.

 

#0013 Karantinopolis

Šalis uždarė oro erdvę su kitomis valstybėmis. Paskutiniai turistai iš kurortų skraidinami į namus užsakomaisiais reisais. Viename iš jų sukosėja vyras. Prie jo pribėga stiuardesė:
— O Dieve! Jums koronavirusas?! Dabar mes visi užsikrėsime!
— Nusiramink, brangioji! Aš sergu tuberkulioze. Jau ruošiausi gydytis, tačiau dėl šio karantino visas ligonines uždarė.
— Ak, tai puiku! Jums ką nors atnešti?

 

#0012 Karantinopolis

Kalba du gydytojai patologai:
— Klausyk, ar nemanai, kad darbas namuose yra neprideramas?
— Kodėl? Juk liepė saviizoliuotis. Aš gerbiu įstatymus ir vyriausybės nutarimus.
— Taip, bet mano šeima nekrykštauja iš laimės, kad parsinešu darbą į namus.