Kažkaip nepastebimai atėjo laikai, kai kaime yra daugiau pramogų nei mieste.
Kažkaip nepastebimai atėjo laikai, kai kaime yra daugiau pramogų nei mieste.
Jeigu jums kažkas skologas pinigų — eikite pas jį į namus, jis dabar tai tikrai namuose.
Štai anksčiau tai buvo nuobodybė: Namai-darbas, namai-darbas…
Visai kas kita dabar: Namai-namai, namai-namai!
Paskelbtas meškos mėnuo. Gyventojai turi lindėti urvuose ir čiulpti leteną.
Saviizoliacija skirta tam, kad tu pagaliau suprastum, jog tau visiškai nereikia laisvo laiko knygų skaitymui, sportavimui ir visapusiškam tobulėjimui, nes tu esi tiesiog tingus gyvulys.
Teka eilinė karantino savaitė. Radau bendrą kalbą su voru. Mes gerai pabendravome. Jis taip pat yra WEB dizaineris.
Frazė: „Jam ne visi namie…“ nūnai jau skamba kaip įskundimas.
Paskambino namų tvarkytoja. Ji taip pat pereina dirbti nuotoliniu būdu: paskambins ir pasakys, ką ir kaip turėčiau daryti.
Skelbimas:
„Mieli kaimynai!
Prašau nevokite mano šiukšlių!
Aš taip pat noriu bent retsykiais išeiti iš namų!“
— Brangioji, traukiam į restoraną arba keliaukime į Maldyvus?
— Betgi dabar juk karantinas.
— Na, jei nenori — kaip nori.