Category Archives: Humoro procedūros

Gegužės 1 dienos demonstracijos metu kolona nukaršusių senolių neša plakatą: „Ačiū draugui Stalinui už mūsų laimingą vaikystę!“.

Įkaitusia dykuma brenda leisgyvis labai ištroškęs vyriškis. Tolumoje jis pamato, kad link jo atsėlina kitas žmogus. Jie susiartina.

— Kaip vadinami žmonės, kurie nevalgo mėsos?
— Pensininkai.

Ruduo. Ankstyvas rytas. Upės pakrantė. Užmetęs meškerę ir kažką vangiai burnoje kramtydamas, stovi žvejys. Jį užkalbina pro šalį ėjęs praeivis:

Susitinka du seni pažįstami:

Stadione ant tvoros palei bėgimo takelius įspėjantis užrašas ant plakato skelbia:
„Pasilenkdami prie starto linijos, įsitikinkite, kad jums už nugaros niekas neatbėga su kartimi…“

— Daktare, sakykit, mano liga… ar tai labai rimta?
— Na, jūsų vietoje, muilo operų, aš nepradėčiau žiūrėti…

— Na, bliamba, supranti, visas mano gyvenimas subyrėjo: žmona mane metė, butą pasiėmė, vaikai kartu su ja išėjo, mašiną avarijoje sudaužiau, likau kaltas, tad dar ir broliukų gaujai nuostolius turiu padengti, iš darbo išmetė, skolose milžiniškose įklimpau ir niekas jau man nebeskolina pinigų… na, ir t.t.

Vaikinas vakarėlyje susipažino su gražia, tiesiog pritrenkiančia mergina. Na, palydėjo ją į namus, ir kaip įprasta tokiais atvejais — užėjo dešimčiai minučių arbatėlės išgerti. Na, žodis po žodžio ir visi reikalai… nurengė merginą, ir pasinėrė į aktyviąją meilės fazę tiesiai ant palangės.

Policininkas įlipa į autobusą, atsisėda ant sėdynės, nuo peties nukabina automatą ir padeda jį sau ant kelių taip, kad vamzdžio galas įsiremia tiesiai į šalia sėdintį keleivį. Išsigandęs kaimynas:
— Atsargiau, pareigūne, o jeigu jis iššaus!
Policininkas:
— Anokia čia bėda, užtaisysiu vėl!