Sėdi skrandyje salotos ir mišrainė, šnekučiuojasi. Staiga pasigirsta balsas iš viršaus:
— Už Antaną!!! — ir pasipila degtinės lavina. Salotos ir mišrainė
iškenčia šias patyčias, toliau tęsia pokalbį. Staiga balsas vėl iš
viršaus:
— Už Antaną!!! — ir vėl liejasi degtinė. Tai pasikartoja
kelis kartus, o kai eilinį kartą pasigirsta „Už Antaną!!!“, mišrainė
neapsikenčia, ir lįsdama lauk per burną, tėškia:
— Na viskas, man jau gana, einu pažiūrėsiu, kas tas Antanas!