Merdintis senukas guli lovoje. Staiga jis užuodžia savo mėgstamiausių šokoladinių sausainių kvapą.
— Bent jau paskutinį kąsnelį prieš išeinant — būtinai reikia, — nusprendžia jis.
Šiaip ne taip išdrimba jis iš lovos ir šliaužte leidžiasi laiptais žemyn, rankomis įsikabindamas kiekvieną laiptelį. Atšliaužęs į virtuvę pamato nugara į jį pasisukusią savo žmoną, kuri prie viryklės kepa jo mėgstamus sausainius Sukaupęs paskutines jėgas senukas ištiesia ranką link sausainių lėkštės, bet tuo metu žmona staigiai atsisuka ir mentele kerta jam per ranką.
— Už ką, — nusilpusiu balsu sušnabžda senukas, — kodėl tu taip?
— Neliesk, tai — šermenims!