Vieną generolą paguldė į karo medicinos centro ligoninės palatą, kur jis turėjo ten prabūti maždaug savaitę laiko. Nuo pat pirmos dienos jį ėmė erzinti praktiškai viskas aplink: tai, kad jis paguldytas ne atskiroje patalpoje, o į bendrą 6 lovų palatą, tai, kad maistas buvo arba šaltas, arba toks, kad jo apskritai nebuvo galima įkąsti, tai, kad kiti pacientai triukšmavo ir pan. Trumpai tariant — jis visus užkniso juodai.
Trečią savo viešnagės ligoninėje dieną į palatą atitipena seselė ir sako:
— Reikalinga išmatuoti jūsų rektalinę temperatūrą, pone generole.
Nors ir burbėdamas, vis tik generolas atsiklaupia keturpėsčias, kad seselė galėtų įkišti termometrą. Atlikusi tai, seselė išeidama pareiškia:
— Prašom, tik nekrutėkite, aš grįšiu po 5 minučių.
Ir išeina. Tik po geros valandos į palatą ateina jau visai kita seselė, kuri mato generolą pikantiškoje pozoje. Ji nustebusi klausia:
— Kas čia vyksta?
Generolas niurzgia:
— Ar jūs niekada nematėte, kaip matuojama temperatūra?
— Žinoma, kad aš mačiau, pone generole, bet tai daroma rektaliniu termometru, o ne ramunėle.